×
Priešdronio šautuvas yra lengvas ir nešamas priešdronių sistema, skirta neutralizuoti neteisėtus ir grėsmingus dronus. Skirtingai nuo didesnių fiksuotų priešdronių sistemų, kurios įrengiamos vienoje vietoje, ši sistema yra lengvai pernešiojama ir sukuriama greitai reaguoti į situacijas, tokias kaip viešieji renginiai, skubios sienos saugos poreikiai bei gyvybiškai svarbių objektų apsauga, kuri suprojektuota greitam naudojimui. Tokios sistemos gali būti naudojamos sienose, esminiuose objektuose ir nacionalinėse ypatingosios padėties situacijose.
Priešdrono ginklas veikia, sutrikdydamas drono normalias veiklos procedūras, ir skirtas nutraukti drono skrydį, stebėjimą bei operacines funkcijas. Tam, kad priešdrono ginklas veiktų, būtina trikdyti drono ir jo valdymo sistemos veikimo bei funkcinio ryšio linijas. Šios linijos užtikrina ryšį ir valdo droną. Kai dronas netenka ryšio, jo valdymo sistemos tampa pažeidžiamos, net jei tai laikina, tokios sistemos yra perkirstos, siekiant pasiekti sutrikusią drono veiklą.
Norint suprasti, kaip veikia priešdrono ginklas, reikia atsižvelgti į jo gebėjimą trikdyti drono ryšio linijas. Dauguma dronų veikia dviem kryptimis grindžiama ryšio sistema, pagrįsta radijo dažniu. Žemės valdikliai naudoja šiuos signalus komandoms, tokioms kaip kilimas, tūpimas ir krypties nustatymas. Dronas taip pat gali teikti realaus laiko informaciją, pvz., vaizdo įrašą, savo valdikliams.
Priešdronio ginklas veikia skleisdamas didelės galios radijo dažnius, kurie atitinka dronų ryšio ryšių diapazoną. Tai sukuria tokį stiprų trukdį, kad dronų valdytojo komandos tampa nesuprantamos. Neturėdamas reaguojančio ryšio su žemės valdymo priemonėmis, dronas tampa nevaldomas. Kai kurie dronai sustingsta ir kaburiuoja vietoje. Kiti dėl gamintojo nustatytos saugos funkcijos grįžta į starto vietą ir lėtai leidžiasi. Šis trukdis yra labai tikslus, paveikdamas tik ryšio sistemą ir nepaveikdamas visų kitų aplinkinių elektroninių įrenginių.
Svarbi priešdronio ginklo veikimo dalis – gebėjimas trikdyti drono navigacijos sistemą. Dauguma vartotojų ir komercinių dronų remiasi tokiais tinklais kaip GPS ir GLONASS, kad nustatytų savo padėtį, aukštį ir skrydžio kryptį. Dronams reikalingi stabilūs navigacijos signalai, kad išlaikytų tikslų skrydžio maršrutą ir neišklystų.
Priešdronų ginklai gali siųsti trikdymo signalus, kurie užblokuoja dronus nuo GPS signalų priėmimo. Kai dronai pradeda prarasti GPS signalus, jie greitai praranda orientaciją. Pavyzdžiui, stebėjimo misijos metu dронas staiga gali prarasti GPS signalus, dėl ko neįmanoma įvykdyti misijos. Kartais dronai praranda navigacijos signalus ir aktyvuoja savo saugos sistemas, nusileisdami, kad išvengtų netvarkingo sudužimo. Trukdant drono ryšio ir navigacijos sistemoms vienu metu užtikrinama, kad priešdronų ginklas galėtų išvesti dronus iš rikiuojamosios daugumoje situacijų.
Viena iš svarbiausių priešdronio ginklo veikimo supratimo dalių – tai jo naudojimo proceso supratimas. Šį procesą galima atlikti vienam operatoriui, kuris minimaliai apmokytas. Operatorius pirma pastebi droną kaip neautorizuotą naudojant dronų aptikimo įrenginį (kai kurie priešdronio ginklai turi aptikimo funkcijas). Pirmasis žingsnis padeda nustatyti drono vietą, judėjimo kryptį ir dažnių juostą.
Kai tai nustatyta, operatorius užfiksuoja priešdronį ginklą ant drono taikinio – daugelyje ginklų modelių yra taikiklis arba lazerinis taikymo pagalbos technologija, leidžianti tiksliai taikyti. Tada operatorius įjungia priešdronio ginklo trikdymo funkciją. Įrenginys pradeda siųsti trikdymo signalus į droną. Operatorius kelias sekundes (paprastai kelių sekundžių iki dešimčių sekundžių) laiko ginklą nukreipęs į droną. Tai reikalinga tam, kad trikdymo signalai visiškai įsigaliotų. Galiausiai operatorius stebi drono reakciją – ar jis kaburiuoja vietoje, grįžta ar leidžiasi žemyn – ir tuo patvirtina, kad dronas išjungtas. Šis sudėtingas procesas išsamiai paaiškina, kaip priešdronio ginklas greitai reaguoja į skraidmenų grėsmes.
Kiekvienas mechanizmas turi tam tikrų privalumų ir trūkumų; priešdronių ginklai nėra išimtis. Vienas stipriausių aspektų yra ginklo sistemos nešamumas ir greitas reagavimo laikas. Priešdronio ginklą galima naudoti jau po kelių minučių nuo jo išdėstymo. Kadangi sistemoje nereikia atlikti sudėtingų diegimo procedūrų, personalas gali nedelsiant įsitraukti, kad nedelsiant neutralizuotų klaidžiojančio drono grėsmę. Tai yra didelis pranašumas, lyginant su stacionariais priešdronių sistemomis.
Metodo saugumas yra kitas stiprus dalykas. Kadangi priešdrono ginklas nesudaro fizinio grėsmės neutralizavimo, vartotojai nėra pažeidžiami pavojui, kad po drono pašalinimo jo netvarkingi dalys kristų žemėn ir sužeistų žmones arba sugadintų turtą. Tačiau mažesnis pranašumas yra efektyvusis veikimo nuotolis. Visi priešdrono ginklai išjungia dronus tam tikru atstumu, dažniausiai nuo kelių šimtų metrų iki šiek tiek daugiau nei kilometro, kas potencialiai gali padėti operatorių į taikinio drono veikimo spindulį. Dronai, aprūpinti stipresnėmis trikdžių atsparumo technologijomis, vis dar gali likti veikimo ribose, o sistemos, kurios naudoja dažnių peršokimą, gali apeiti trukdžius. Žinant stipriąsias ir silpnąsias puses, vartotojas gali tinkamai naudoti priešdrono ginklą pagal jo veikimo principus.
